Žmonės nori, kad viskas būtų nuspėjama. Nuspėjami įvykiai, nuspėjami žmonės, nuspėjami jų veiksmai ir poelgiai, Viskas viskas turi būti nuspėjama, sudėliota į lentynėles, suklijuotos etiketės ir užrašas - nuspėjau aš.
Argi aš nesakiau, argi tai nebuvo mano numatyta.
Bet atėjo Vienas Žmogus ir viską apvertė aukštyn kojom (o gal pastatė ant kojų). Mane suintrigavo - kaip jis išdrįso ateiti VIENAS. Einant į tokią misiją reikalinga komanda, o jis išėjo pasivaikščioti ežero pakrantėmis, pasigrožėti lauko lelijomis gražiau aprengtomis negu Saliamonas. Pasižvalgyti į padangių sparnuočius besimaitinančius nežinia iš kokių lėšų. Prie ežero susirinkti sau komandą amžinai sprendžiančią du pagrindinius klausimus - kas Jis toks ir kuris iš mūsų didžiausias. Pasikviesti vagį tvarkyti kasą ir buhalteriją (pas mus tai draudžia įstatymas)
Ar galima buvo Jį nuspėti. Už tai žmonės griebdavosi akmenų, Griebiasi ir dabar. Jeigu tu tik pabandysi pasielgti taip kaip neįprasta, nenuspėjama, būtinai bus tų kurie visada turės tam tikslui užantyje akmenį.
Bet geras dalykas yra tai, kad tu būsi ne pirmas kuriam taip atsitinka.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą