Gyvenu kaip įprasta. Prisiminimai užpuola tik kartais. Mylimas žmogutis kartais rėkdavo, kartais šiaip garsiai kalbėdavo. Aš piktinausi, šaukiau, nervinausi. Bandžiau pakeisti viską aplinkui. Bandžiau pasakyti - nešauk šitaip - žmonės žiūri. Žmonės, beje, irgi sakė - nešauk, valdykis - tau reikia pasikeisti.
Dabar atiduočiau gyvybę, kad tik šauktų. Atiduočiau amžinąjį gyvenimą, kad tik kalbėtų. Deje. Ši mano auka nereikalinga. Negaliu padaryti nieko. Tik sėdėti šalia tyliai tyliai ir mylėti mylėti - visa širdimi, visu protu, visa siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą