žemė

.... vieni grūdai krito į uolėtą žemę...
visada galvodavau, kad daug pamokymų yra skirta ne man.  Pasirodo, kad ta uolėta žemė - mano širdis, kur nuostabiai greitai sudygdavo Dievo žodžio sėkla. Širdis prisipildydavo džiaugsmo ir šlovinimo. Deja. Pakepinus pirmai rytmečio saulutei viskas nuvysdavo. Nebuvo šaknų. Ir ką gi man daryti su ta uolėta žeme. Kaip ją paversti derlinga.  Nežinau. Gal kas irgi yra susidūręs su šia "probelemyte" ?  Patarkit ką nors.